du vidurvasario šedevrai



DIDYSIS GETSBIS - vienos dienos romanas. Rašymo stilius nepaneigiamai nuostabus, bet istorija - neypatinga ir neapsakomai liūdna. Be kita ko ji man pasirodė ir kažkiek nereali, lyg būtų pasakojamas slogus praėjusios nakties sapnas. Bet radau keletą gerų citatų, subtili rašytojo ironija, kurią sugebėjau aiškiai pamatyti pradžioje, sudomino ir vertė vietomis nusijuokti net iš, rodos, visai nejuokingų dalykų. Įdomi, bet toli gražu ne šedevras. Bent jau ne šiandien ir ne Lietuvos skaitytojui.


GYVULIŲ ŪKIS– antra mano skaityta Orvelo knyga. Tiek 1984, tiek Gyvulių ūkis, dažnai linksniuojami kartu, man paliko didžiulį įspūdį, bet tai yra vienos iš nedaugelių knygų, apie kurias sunku ką nors ir pasakyti. Kalbėta tiek daug ir garsiai, kad ką čia jau bepasakysi, o ir susižavėjimo šiais romanais žodžiai neišreikši.

Tikrų tikriausia ir labai taikli politinė alegorija, kuri ką tik mokyklą baigusiai abiturientei, kurios galvoje vis dar sukasi visuotinės istorijos faktai ir fakteliai su Rusijos revoliucijos baisybėmis tarp jų, sukėlė įvairiausių jausmų, leido dar kartą sudėti akcentus ir žavėtis Orvelo sąmoju.

Dar daugiau apmąstymų sukėlė ir žavesio pridėjo ir kai kurie kontekstiniai dalykai. Pirmiausia tai, kad Orvelas pats buvo socialistinių pažiūrų, kas prideda visam kūriniui dar daugiau vertės, nes tai paverčia tekstą nebe antiideologiniu paburnojimu, bet nuoširdžiu, argumentuotu ir pasvertu kritikavimu. Taip pat paties autoriaus pastabos, primygtinai verčiančios pripažinti, kad Gyvulių ūkis, nepaisant akivaizdžių sovietinio rėžimo detalių, pašiepia ne vien jį, bet apskritai revoliucijas, kurios nebetenka savo prasmės ir paprasčiausiai virsta pučais.

Romanas, kuris bet kuriam, kuris nors kiek gaudosi istorijos vingrybėse, paliks neabejotiną įspūdį, kurį tikrai verta būtų įtraukti į literatūros kursą vietoje kitų abejotinų kad ir anglų literatūros ale šedevrų. Žodžiu, spaudžiu dešinę Orvelui už tikrai puikų kūrinį. 

Komentarų nėra :

Rašyti komentarą