trylikos knygų kelionė


Nuostabus jausmas baigti senus darbus. Ypač kai tas darbas – aštuonerius metus užsitęsęs 13 knygų serijos skaitymas. Pastaruosius kelius metus užsitęsęs dirbtinai dėl to, kad paskutinės knygos nespėjau nusipirkt, kol ji dar buvo prekyboje, o vėliau suknistas Obuolys taip niekad jos ir neperleido, nors nuo senų knygų lentynos knygynuose vis dar lūžta, neišleido ir elektroninės versijos, nors kitos dalys ją ir turi, bet tegu pasprinksta ta leidykla, apvogiau ją galiausiai, ironiška, labai nenoriai. Taip taip, galėjau skaityti originalą, bet taip norėjosi užbaigt kolekciją, kad gavosi užburtas ratas. 

Pirmiausia, apie pačią seriją. Buvau dar beveik paauglė, kai, turbūt dar 2009-aisiais, pradėjau Sukės serijos skaitymą. Tuomet viskas atrodė turbūt kiek labiau egzotiška nei buvo iš tikrųjų, be kita ko ir vampyrų karštligė buvo pačiame įkarštyje, tai atsiminimai gali būti kreivoki ir dar šiek tiek pradilę, bet tikrai žinau, kad man šita serija yra geriausią, ką esu skaičiusi iš mano vadinamojo  blevyzgų žanro. Nuostabus stilius, labai lengvas, prisotintas subtilaus humoro tiek tiesiogiai – dialoguose, siužete – tiek tarp eilučių. Puikus balansas tarp beprotiško veiksmo ir trumpų mielų atsipūtimo valandėlių. Kupina stebinančių posūkių, neblogų detektyvo elementų, kokybiškos fantastikos, kuri galbūt ir atrodė vietomis perteklinė, bet gražiai įsipaišė, atviros, bet ir pritinkančios erotikos. Pagrindinės veikėjos neįmanoma nepamilti, o ir ne medinė ji – su pažiūromis, humoro jausmu ir daug, labai daug problemų. Buvo net vietų kai ką nors įdomaus sužinodavau. 

Bet paskutinė knyga mane kaip reikalas nuvylė. Visų pirma, ji skyrėsi šiek tiek tam tikrais epizodų komponavimo niuansais, kurie visai nebuvo reikalingi ir tik sukėlė išankstinį sutrikimą, kuris galiausiai pavirto į tikrą nepasitenkinimą. Veiksmas šį kartą irgi neturėjo pakankamai motyvų  ir logikos, kurios niekad netekdavo pasigesti. Nuogą fantastiką didele dalimi pakeitė įstatyminės žmonių pasaulio machinacijos. Bet viskas dar būtų niekis, nes galiausiai juk tose blevyzgose svarbiausia santykiai ir su jais oi kaip susimauta. Galima sakyti, ne kad nujaučiau, bet žinojau kaip Sukės santykiai išsirutulios ir nors galbūt ne taip būčiau pasirinkusi, baigtis buvo vienintelė logiškai įmanoma ir puiki, bet jos išpildymas toks tragiškas, kad beveik galima apsipilti nevilties ašaromis. Išsivystė viskas nenatūraliai, dialogai visiškai mediniai, po šitiekos istorijos reikėjo arba kažko labai labai paprasto, arba labai labai didelio bum, o gavau kažkokią plastmasinę neąmonę. Negražu taip, Charlaine, tiesiog negražu.

Bet kelionė buvo nuostabi, serija irgi – daugeliu prasmių. Smagu pagaliau buvo pabaigti įdomią istoriją, nors jos pabaiga ir nebuvo tokia nuostabi kaip tikėjausi. Adjos, Suke  Stekhaus! 

P.S. knyga 2/3, viršelis 3/3, pavadinimas 3/3, anotacija 3/3, serija 3/3
P.P.S. "nebaigtas reikalas" - check

Komentarų nėra :

Rašyti komentarą