po perkūnėliais

  arba Sabaa Tahir "Deglas naktyje"

Po perkūnėliais, kaip pasakytų ir pagalvotų kiekvienas mielas knygos veikėjas. Sunkiai yriausi į priekį su „Vilniaus pokeriu“, todėl maksimoj už pusę kainos radusi antrą šitų blevyzgų dalį, puoliau strimgalviais skaityti prasiblaškymui. Tai prasiblaškiau tikrai – įtampa ir feromonai tiesiog sklando ore. Bet kaip ir tikėtasi, rimtai žiūrint, tai tikrai ne kažin kas.

Kertinius dalykus jau dėjau į šuns dienas su pirmąja knyga tai nesikartosiu, o šį kartą nors situacija drastiškai ir nepablogėjo, visgi naujų kliuvinių atsirado. Man apskritai  toks jausmas, kad šita autorė truputį pasimetus – eina keliu, kuriame nuo balagano ir noro parodyti viską, kas įmanoma net sukasi galva, bet kuris niekur neveda. Vėl labai daug žiaurumų, brutalių nužudymų, fizinio ir psichologinio smurto, kuris ne tik kad morališkai beprasmis, bet ir literatūros rėmuose neatrodo būtinas ir įkomponuotas. Ir visai jau keistai atrodo, kai knygoje, kur niekinami ir žemesnėmis už gyvūną vadinami kitos žmonių grupės vaikai, replėmis laužomi kaulai ir vykdomas masinis genocidas, visi veikėjai keikiasi vienodai ir tai lietuviškai skamba... taip, „po perkūnėliais“. Angliškai, pasitikrinau, „ten hells“. Ten galbūt ir nėra ŠITAIP baisu, bet vis tiek baisu. Ir taip puslapis po puslapio visą knygą. Nors verk iš juoko. Vėl tas pats meilės keturkampis, jau visai įgavęs pagreitį, mintys apie geismą visai ne vietoje ir vaikiškas bandymas parašyti kažką seksualaus.
Ir, žinoma, labai daug sąmokslo. Kaip ir būtų gerai, bet yra dvi bėdos, pirma tai tas bendros aukštesnės idėjos nebuvimas, o kita tai, kad viskas kažkaip labai jau nuspėjama. Nors kai kurie dalykai ir susidėliojo visai įdomiai, patys didžiausi griaustiniai įspūdžio visai nepadarė, tai šiaip jau susidariau gana blankokos knygos įspūdį.

Dar dvi knygos? Nė nežinau.

P.S. knyga 2/3, pavadinimas 2/3, viršelis 2/3, anotacija 2/3

Komentarų nėra :

Rašyti komentarą