karo nuotakos


„Nuotakų laivas“ buvo kaip tik tai, ko man reikėjo po kankinančio“ Vilniaus pokerio“, bet bendrai tai reikalą su Moyes matyt reiks raukti ir ieškoti naujų prasiblaškymo plotų. 

Fabula apie kelis šimtus australių karo nuotakų plaukiančių lėktuvnešiu į Angliją pas savo vyrus tikrai įdomi, kažkaip net pats pasakymas „karo nuotaka“, nors ir akivaizdus, sąmonę padoriai pasiekė tik skaitant. To tokio kad ir nedidelio tikros istorijos dvelksmo suteikė ir tikros laikraščių ar atsiminimų ištraukos, nors šiaip tai romanui ir ne kažin ką davė. O šitas reiškinys buvo dar vienas papildomas, nors ir palyginti juokingas, karo nuostolis. Negali statyti į gretą su milijonais žuvusių, sužalotų ir palaužtų žmonių, o iš vienos pusės daug tų porų turbūt laimingai gyveno ir jų gyvenimas pasisuko gera linkme, bet kai pagalvoji apie visumą, tai tėra dar vienas suardytos tvarkos pavyzdys. 

Bet čia ir baigiasi šitos knygos pliusai – siužeto ne kažin kiek, o ir tas nuspėjamas, nors ryškiai ir tikimasi pateikti ne vieną siurprizą. Neradau nei to emocinio stiprumo, nei žmoniškų daugumos istorijų pabaigų, viskas staiga nutrūko ir po poros puslapių chaoso knyga buvo baigta. 

Po „Aš prieš tave“ vis tikėjausi dar vienos tokios stiprios istorijos ir niekaip nepasiduodu su Moyes  knygomis, bet kažkaip pradedu jausti tendenciją, kad visos kitos jos knygos tiesiog paprastos, lengvos romantikos varomos istorijos, kurioms visgi trūksta kažkokios galios.

P.S. knyga 2/3, pavadinimas 3/3, viršelis 2/3, anotacija 2/3

Komentarų nėra :

Rašyti komentarą